2011 m. rugsėjo 17 d., šeštadienis

Don't forget to stand in the rain



Klausykis šitos dainos, kol jausies geriau. Tikrai padės... Man patinka, kai taip jauties. Tokiais atvejais parašyk žinutę, pakalbėsim. O dėl to, kad patinka, tai galbūt skamba žiaurokai, bet taip retai (o gal niekad) matau Živilę liūdną, kad ji atrodo super linksmas žmogus, todėl kiek dirbtinis... Aš mėgstu būt liūdna ir man patinka liūdni žmonės!

O dėl ko nors beprotiško/nesveiko ir nerealaus darymo aš visom 6už. Nes tu nuolat privalai save stebinti (tik, kažin ar tai tave stebina), nes kaip jau esu pastebėjus, tu veiki tiek daug.. Kartais kyla minčių, kad net nori pabėgti nuo kažko, kad nesusidurtum su savim. ,,Užmuši'' save veikla. Živile, kaip ten yra iš tikrųjų?...

Buvau ,,Nebijok kalbėti'' susitikime..

Ir viskas ten prasidėjo ties Marso kanjonais.. Ech. Mane kažkaip gerai veikia jo balsas. Ir apskritai, žmogus, skleidžiantis gerą aurą..

Jie atsakė į užduodamus klausimus, papasakojo šiek tiek savų patirčių.. Nežinau, kiek tai padėjo būtent savižudybių tema, bet labai gerai nuteikė gyvenimui..

,,Niekada nebuvo taip, kad norėčiau pakelti prieš save ranką... Man visuomet įdomu, kokia diena bus rytoj''...

Ir.. užsibaigė svajonėmis..
Ieva:
- Matai? Jis tuoj nukris nuo kėdės x)
Šypsenos.. Svarsčiau, ar tik nebus lengvo lietučio. Buvo labai gera.



Nebijok kalbėti. Aš visad kažkur šalia

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą