Buvau dingus...am...ilgai. Ir žinai ką, pirmą kartą gyvenime nesakysiu, kad man kažkas negerai. Su mokslais viskas nuostabu, pažymiai neįtikėtinai geri, I made it. Su draugais nesipykstu, kaip tik, jų atsiranda vis daugiau. Šeimoj irgi viskas normalu, jokių barnių, nieko... Atostogos, nėra nieko, ką PRIVALĖČIAU padaryt, kad neleistų man užmigt, jokių problemų, kurios iš lėto graužtų mano smegenis. Ir eina sau, kaip man nuobodu. Mano personal statement taip ir liko juodraštyje. Kalėdų dovanos nedžiugino, bet ne todėl, kad nepatiko, o todėl, kad man kažkaip...vistiek. Velniai žino kiek dienų praleidau prie tv su entuziazmu žiūrėdama tai, kad manęs tikrai netobulina.
Damn, kur aš dingau? Kartais būna taip, kad atsirandu trumpam, noriu kažką veikt, verst pasaulį aukštyn kojom ir aaaa, bet visų abejingi veidai mane užmuša. Atrodo, kad kuo bukesnė būsiu, tuo laimingesnė. Žinai ką- tai visiškai tiesa. Taip ir yra. Kai nieko nedarau ir negalvoju jaučiuosi puikiai,nes turiu visokių kvailų problemėlių: ką apsirengti, kada išeis nauja gossip girl serija ar kaip į mane jis pažiūrėjo ar nepažiūrėjo... Dah, tai nėra blogai, bet tai ir ne aš, ar ne?
Nežinau, noris man tokį ilgą ir piktą laišką parašyt.
Nežinau, ko aš čia siuntu. Jei man taip gerai, tai turėtų ir būt gerai.
Bet daaaah, kaip pasiilgstu to jausmo, kai skauda dėl viso pasaulio, kai liūdna, bet taip gerai liūdna, kai proto neužvaldęs tas sotumo ir abejingumo jausmas...
Ir kas baisiausia, visiem taip. Rašiau Arūnui, jis užsiėmęs penktadieninėm išgertuvėm ir sex all day. Mano klasiokai, kuriuos šiaip žiauriai myliu, paskutiniu metu žiauriai erzina savo abejingumu visam pasauliui. Net Sandra manęs netempia iš tokios būsenos, jai pačiai viskas gerai. Ramiai, bukai ir sočiai. Ir kiekvieną dieną susitikusios kalbam, kad reik kažką keist, bet nesinori.
Gal tai baimė?..

Just need to talk

Eilinį sykį supratau, kad viskas priklauso tik nuo požiūrio. Kalėdos arba sucks arba rules, tai aiškiai priklauso nuo gautų dovanų kiekio, sveikinimų, persivalymo lygio, kalėdinių bajerių, giminių/draugų kiekio, oro ir begalės kitų dalykų. Šitos man patiko. Nors ir buvo viskas daug negero. Bet aš jau išmokau įžvelgti gerąsias puses visame kame.. Beveik viskame. Na, da tobulėju.
Gavus THIS IS WAS deluxe buvo taip.wow. Aš prašiau krikštama Mars CD, na, tuomet kai jau ji paklausė ko noriu. Galvoju kodėl gi nepasinaudojus proga, juolab, kad nė vieno jų CD neturiu ;D ir taip wow. ŠITAS. Fucking awesome. Pažiūrėjau Making K and Q ir taip... Keista, kad kartais klausydama kažkokius muzikos jaučiuosi tokia special special one. Ir tada suprantu, žiūrėdaama tuos video, kad ir kiti taip jaučiasi. Kiekvienas savaip, galbūt net dėl skirtingų grupių, bet yra žmonių, kurie yra pasiekę tokį pat pamišimo lygį.. ir tada taip gera pasidaro. Noriu vėl į koncertą. Tiesiog. Kai tu matai žmogų šalia savęs, stovintį kaip stabas ir vos užgroja muzika jis pasidaro nežemiškas, tu irgi nusklendi kažkur aukštai ir ištirpsti. Tai yra tai, ką noriu pasiekti, ką noriu turėti kuo dažniau, dėl ko noriu pildyti savo svajones, dėl ko noriu gyventi...

Still Queen

Just got this wonderfull thing today from my lovely godparents... <3
And when I was watching Making of Kings and Queens I understand that... This is WHO I REALLY AM. Who I want to be. In the future. And I'm becoming to be. I swear... It's like... Like you can't explain what do you feel inside, but you know that people feel the same in their hearts.
Unbelievible,unforgettable, unknowable expierence to see them live, to listen the music, to imagine your heart open and free... We are the KINGS AND QUEENS...................

30 Seconds To Mars, Torwarrr

The best and the worst day of my life.

THIS IS THE LIFE ON MARS

Do we something or not?

Is important to do something more than just killing yourself slowly?

By the way. Fucking awesome song.

So...how your studies problems are goin'?...