Šitą kažkada jau skelbiau, bet tai daina, verta nuodėmės. Už galimybę išgirst gyvai ...... Pastarosios atostogos be kompiuterio ir mokyklos išėjo į naudą... Kažkiek tapau žmogum vėl.

The story

Jaučiu, kad artėjant lapkričiui, šį blogą vis dažniau ir dažniau pasieks tokio turinio pranešimai.. Na, bent muzikos grupė tikrai nesikeis. O gal reikia neklausyti jų iki koncerto, kad pasiilgčiau?...

In in the middle of nothing and its where I want to be...

Ech. Planavau žiūrėt kokį filmą, tačiau neapleidžia mintis, kad nesurasiu geresnio filmo už vakarykštį sapną. Jis vis dar mane veikia, vis dar nepaleidžia ir kviečia eiti miegoti tam, kad jį pratęsčiau.

Ir kiek prasmingų dalykų kartais gali atrasti kitų gyvenimuose.

Tiek daug, kad tavasis nė neatrodo vertas gyventi. Tik nori pasinerti į kitą istoriją, pabūt kitam pasauly. Štai kodėl aš taip mėgstu knygas. Štai kodėl man taip reikia naujų ausinių ir muziką skleidžiančio aparatuko. Štai kada aš suvokiu neturinti talento sukurti to kito pasaulio, tad desperatiškai ieškau pakaitalo šiame, tikrajame..



Štai kodėl aš taip myliu demo dainų versijas.. Ir senas grupes. Nes jos iš TO ilgiuosi, bet nežinau ko pasaulio...



Ir čia vienas mieliausių video, kurį žiūrėdama negaliu nesišypsot. Už tai, kad jis toks. Už tai, kad padarė mane tokią.

<3

Kaip JIS šiandien sakė, neskubėkit daryt staigių sprendimų.. Studijos galbūt suteikia tau kitokį požiūrį ir manau, kad ten susirinkę keisti žmonės padės ir tau. Nors daryk, kaip širdis liepia.

Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, jog reikia stengtis būti savimi. O gal esmė ta, kad reikia nesistengti? Ilgą laiką stengdavausi būti KAŽKUO, kol nelikdavo nieko. Nieko tikro ir taip prabėgo daug laiko.. Todėl, kad ir kokia nuostabi šiandien buvo diskusija su vyresniaisias Lyderių klubo nariais ir nerealiai veikliais žmonėm, kuriuos jie ten sutinka, supratau, kad parčiai ir kiti panašūs dalykai nėra man. Na, tikrai ne nuolat.. Ir anksčiau taaaip stengdavausi priversti save eiti į diskotekas, nes DUH, juk ŽMONĖS taip daro.
Bet aš irgi žmogus.

Dėl negalėjimo atsakyti ,,nežinau'', manau, kad čia viena geriausių tavo savybių.. Na, jei nepasireiškia ta paklausęs liksiu kvailiu 5minutėm, bet jei nepaklausiu - liksiu kvailiu visam gyvenimui taisyklė, tuomet žiauriai gerai yra turėti savo nuomonę įvairiais klausimai.. Niekad nepamiršiu, kaip mus per EB mokė - savanoriai nežino žodžio ,,nežinau''...x)

Oh.. O tas ilgessys.. <3 Kažko, ko niekad nesutikai, nematei, ar neturėjai. Ilgesys savaime. Myliu aš jį. Mėgaukis šituo jausmu....Tobulo pasaulio/kaip ir aiškaus - nebūna. Tik tu gali jį sukurti.

...kažkaip žiauriai gerai, kad atrašei

Aš nesu linkusi būti labai atvira, nes tada jaučiuosi kažkokia pernelyg lėkšta, bet žinok, labai man patinka, kad galiu su tavim pakalbėti.
Iš esmės tai, aš kažkoks nenaudingas žmogus. Čia sakau tai ne todėl, kad tikiuosi prieštaravimų ar kažko, tiesiog jaučiuosi nenaudinga pati sau.
Diletantė.
Paskutinę savaitę daug apie save sužinojau. Per kažkokią paskaitą kalbėjom apie tai, kas yra diletantas - žmogus, kuris turi paviršutines tam tikros srities žinias, bet apsimeta, kad viską žino. Ir tada pagalvojau, palaukit, čia gi aš. Tiesa ta, kad neišmanau nei teatro, nei filosofijos ar psichologijos, net literatūros, bet į klausimus tiesiog negaliu atsakyti "nežinau". Jei kažkas paklausia ko nors apie rašytoją/knygą/spektaklį, net jei nežinau, sakau taip, kaip man atrodo. Ir kas dieną jaučiuosi vis labiau beviltiškai, nes imu pati tikėt savo tiesom, užkirsdama kelią tam, kad iš tiesų sužinočiau teisingą atsakymą.
Susireikšminus.
Kažkada neseniai skundžiaus, kad man nepatinka, kaip atrodau su akiniais, ir kažkas pasakė "tu čia taip nesusireikšmink".
Va čia tai buvo teisingi žodžiai.
Kai būnu kažkokioj kompanijoj, aš nuolat galvoju, kaip mandaugu elgtis,ką reikia daryti, ką žmonės pagalvos, jei padarysiu vienaip ar kitaip. Kai tu sakei, "dirbtinoka"... Aš pati nuolat jaučiuosi kažkokia ne tokia. Būdama su skirtingais žmonėm susikuriu skirtingą save ir tai tęsias taip seniai, kad net nepamenu, kokia buvau.
Bet esmė tame, kad kažkodėl jaučiu, jei toliau viską paliksiu kaip yra, nužudysiu savo smalsumą, gebėjimą stebėtis ir žavėtis ir tada liks vien žmogus, kuris nieko iki galo neišmano.
Žiauriai bijau nesimokyt, bet dar labiau bijau, kad neišmoksiu gyvenimo.
Retai man taip būna, bet nuolat tas pats, kažkaip iš esmės noriu viską pakeist. Bet susitaikau su kompromisais. Nusikerpu plaukus. Nusiperku nauju batus. Suvalgau kalną ledų ir traškučių. Susirandu naujų draugų ar naują mėgstamą grupę. Kai jau labai labai kažko noriu, nueinu į spektaklį arba Razausko koncertą ir grįžus verkiu, nes kažko labai ilgiuosi, bet nežinau, ar tai egzistuoja.
Kažkaip naivu tikėti, kad pasaulis būna tobulas? Bet ne tobulo jo, o aiškesnio aš noriu.

Don't forget to stand in the rain

Klausykis šitos dainos, kol jausies geriau. Tikrai padės... Man patinka, kai taip jauties. Tokiais atvejais parašyk žinutę, pakalbėsim. O dėl to, kad patinka, tai galbūt skamba žiaurokai, bet taip retai (o gal niekad) matau Živilę liūdną, kad ji atrodo super linksmas žmogus, todėl kiek dirbtinis... Aš mėgstu būt liūdna ir man patinka liūdni žmonės!

O dėl ko nors beprotiško/nesveiko ir nerealaus darymo aš visom 6už. Nes tu nuolat privalai save stebinti (tik, kažin ar tai tave stebina), nes kaip jau esu pastebėjus, tu veiki tiek daug.. Kartais kyla minčių, kad net nori pabėgti nuo kažko, kad nesusidurtum su savim. ,,Užmuši'' save veikla. Živile, kaip ten yra iš tikrųjų?...

Buvau ,,Nebijok kalbėti'' susitikime..

Ir viskas ten prasidėjo ties Marso kanjonais.. Ech. Mane kažkaip gerai veikia jo balsas. Ir apskritai, žmogus, skleidžiantis gerą aurą..

Jie atsakė į užduodamus klausimus, papasakojo šiek tiek savų patirčių.. Nežinau, kiek tai padėjo būtent savižudybių tema, bet labai gerai nuteikė gyvenimui..

,,Niekada nebuvo taip, kad norėčiau pakelti prieš save ranką... Man visuomet įdomu, kokia diena bus rytoj''...

Ir.. užsibaigė svajonėmis..
Ieva:
- Matai? Jis tuoj nukris nuo kėdės x)
Šypsenos.. Svarsčiau, ar tik nebus lengvo lietučio. Buvo labai gera.



Nebijok kalbėti. Aš visad kažkur šalia

...ar tai ruduo, ar aš?

Ką tu sakytum, jei padaryčiau kažką nesveikai neįprasto, radikalaus, ką nors tokio, dėl ko ant manęs užpyktų visi, ir gal net pati aš?
Man šiandien tokia diena...sėdžiu, verkiu ir galvoju, kad man viskas nepatinka! Tai yra, savotiškai patinka, aš kaip ir susitaikau su viskuo, kas tik įvyksta mano gyvenime, viską priimu ir sutinku, bet nieko, nieko nedarau. Kažkaip nesijaučiu laiminga iš esmės.
Ir nenustoju galvoti "o kaip būtų jeigu"? Ir siaubingai bijau rizikuoti kažką ne taip padaryti, pasirinkti neteising kelią savo gyvenimui... Nesuprantu, kam šovė į galvą, kad vaikai suauga. Nė velnio. Aš noriu, kad kiti už mane datytų spendimus. Bet reikia juos padaryti pačiai, ir dar priimti visas pasėkmes.
Pasakyk man ką nors.

It's fun to loose and to pretend

Kadangi klausau jau trečiajį kartą, nusprendžiau, kad reikia pasidalinti..