It's a long lonely journey..

Visgi dar kartą, nes kol kas tai tobuliausia, ką galiu girdėt norėdama atsipalaiduoti.

http://www.mightyoaksmusic.com/

DRIFTWOOD SEAT...

Seniai klausyta ir labai pasiilgta. Prieš akis didžiulė kelionė ir suvokiau, jog bijau.
Viena..


Ir širdutę toks mažas virpuliukas spaudžia, dėl lango priešais...
And once again. With the man, who sold the world.

Lietučių diena šiandien. Jau kokį trečią kartą lyja ir kažin ar sustos... na, žiūrėsim kaip seksis kritinėj masėj..


EDIT - nėra ką veikt, o ir dėl darbo neaišku, tai gal reikia užpildyt pora savanorystės anketų į festivalius?:D
MAN WHO SOLD THE WORLD.

EDIT

Ai. Viskas bus gerai.

EDIT 2



EDIT 3

Tai gal jau ir pribaigiam save xD

Ar galiu svajoti, I?.......

Baigiam verkšlenti.

I'm not like them, but I can pretend

Tą dainą nusikopinau iš Tavo FB, nes labai patiko, taigi vualia, stebuklas išnyko.

Aš gyvenu violetiniam pasauly


Tiesa, šiandien dar sugalvojau, kad be Varšuvos, reik aplankyt Krokuvą, ir jei tokia panelė atrašys teigiamai, tranzuosim xD hehe, gerai, kad mama nemoku naudotis kompiuteriu. Kuo mažiau žmonės apie mane žino, tuo geriau.

O Tavo laiškų aš visad labai laukiu...Susitiksim per Tėbūnie naktis?

Einu mokytis matkės, lietuvių ir vokiečių. Ai, chemija dar. Bet jau paskutinė savaitė, o tau Stiprybės, bet aš žinau, kad išgyvensi viską ir dar sugebėsi naudos iš šio streso pasiimt. Dideliausi linkėjimai, nes labai myliu tokius žmones.
Ir šiaip myliu žmones, tik keista, kad nuolat turiu pati juos jaukintis, niekam manęs dar niekada neprireikė... Taip būna tik tuomet, kai pati išsikovoju vietą jų pasauly... Galbūt ta vaikystės vienatvė ir buvo tikrasis man skirtas dalykas. Mes dar pakalbėsim kadanors..

Ir daaaaaaar, bijau aš dėl savo įpročių. Turėtum nuspėt kurių, tik tššš... Tai vis dar paslaptis.

---

Žmogutis, kuris pasiilgo žmonių ir pokalbių.

EDIT 1

Šiandien kažkaip rašosi... Tris kartus verkiau per matematikos pamoką ir kai galiausiai nuėjau pasikalbėt su mokytoja ir pasakyt, kad nelaikysiu matkės, ji pažiūrėjo skersai. Sako, į humanitarinius pasukai? (nes anksčiau su ja važinėdavom į matkės olimpiadas). Sakau, kad geriau rašinį parašysiu, negu visą pamoką prie uždavinio kankinsiuos. Tai dabar,matyt, bandau pagrįst šią savo mintį... Ir lietuvių nd darydama atsakiau į klausimą (ir prirašiau net puslapį). Oh boy, kad tik šita rašliavos nuotaika nedingtų iki trečiadienio, kai rašysim interpretaciją, bet velnias kaip visad man nepalankus.



o dabar pasiduodam visiškam ššššššššššššizui.


Then looking down, have a hangover............<3 Cobain, where you was when I was in XX 3times during today? New occupation --- profesional letters reader.

Sit and drink Pennyroyal Tea.......

EI, ŽIVILEEEEEEEEEEEE
Turiu klausimą dyyydelį.
Ko nori lauktuvių iš Lenkijos?
Žinau, kad mėgsti sąrašus. Prašau man 10daiktų, o aš jau sugalvosiu ką padaryt. TAI PRIVALOMA.

...apie nuostabą

Sima, TU ESI KAŽKAS NEREALAUS.

Aš neįsivaizuoju, kaip tau taip išeina. Atrodo, kad kažkaip viską sužinai, kažkokia minčių galia.

Visų pirma, šiandien gavau tavo laišką. Išėjau į laiptinę šiukšlių išnešt, paštininkė žiūri į mane, sako "Živile?". Šiaip mes su ja nepažįstamos visiškai. Aš tokia "Taaaip?" ir davė tavo laišką. Taip keista buvo. Šiaip visada į dėžutę įmeta, o čia taip asmeniškai. Nustebino kažkaip.
Ir tavo laiškas, nu toks... Trumpas, žinoma, bet kaip visada skatinantis mane mąstyti, tobulėti ir būti kažkuo geresniu.

Antra. Ta daina. Eik tu sau. Aš parsisiunčia visą tą albumą vakar, klausiau per naktį iki ryto ir iki pat dabar, ateinu čia, o tu įkėlei TĄ DAINĄ. Pripažink, turi kažkokių mind-reader gebėjimų?
Tiesa, gavau vakar žinutę iš kažkokios mergaitės. Ji norėjo su manim susipažinti. Tiesiog, pamatė mane fb, ir sugalvojo prašyti. Man tai taip faaaaina pasirodė... Čia iš mano auklėtojos teorijos, kad žmonės patys ateina,kai to prireikia tau. (Kaip ir su paštininke, beje).

Trečia. Įsimylėjau šitą dainą

Man vertybių ir asmenybės krizė, tttšššš......

Klausykis, kai skaitysi. Laišką



Tiesiog tobuli dalykai kartais nutinka. Ar tu norėtum, kad jie būtų tobuli. Vaizduotėj susikuri juos tokius ir net realiai vykstant, tai kartais būna taip. Mėgaujies, neįsijausdamas ar tai įdomu ne tik Tau... Šita daina irgi jo. Svajuko drablionės išauga iki begalybės ir tu nusklendi.

best song ever

Šiandien Melo teorija! Gaila, kad ne House, nes šią dainą radau būtent per jį.. Ir šiaip, net vakarais, 24 jo neberodo. Tiek to...

To change the world
Start with one step
However small
First step is hardest of all

Na, o gyva versija man labiau patinka
http://www.youtube.com/watch?v=ypSIiI7bbqo

Tavo mintis be galo patiko..
atrodo, kad dievas liepė man nutapyti pasaulį,aprūpino daugybe spalvų, bet neįdavė teptuko

Na, o aš negavau nė teptuko, nei spalvų, tik daug daug popieriaus, iš kurių darau gerves ir siuntinėju visiems... Tuos mažus šilumos spindulėlius.

Į Makedoniją jau nevažiuosiu, nors buvo galimybė, 10d. už 200lt :DD THAT'S LIFE. YOU HAVE TO CHOOSE WHAT IS MORE IMPORTANT.. Jau nebeskauda širdutės. galimybės ateina ir praeina.... Laiško šiuo metu tikrai neparašysiu, penktadienį išvažiuoju, grįžtu antradienį, tuomet nebent kitą savaitgalį. Pasiilgau!!! Pasidaryt šventę per GMD, nes manęs irgi nebus...


Cause you might die trying'....

...apie talentus

Tavo įrašas keistai nuteikė laukti vasaros, nes ach, jau taip ji greit! O Makedonija ką daro šalia Lenkijos tavo įraše? Kažko nežinau?.. Man labai patinka, kai tu keliais sakinias sugebi abipūdint savo būseną. Perskaičiau ir, atrodo, viską supratau. Na, ne viską, bet tokią bendrą nuotaiką.
Man taip niekuomet neišeina, visada turiu naudoti begalybę žodžių, ženklų ir simbolių, kad bent pati save kažkiek suprasčiau. O šiandien noriu su tavim pakalbėt apie talentus. Susirašinėjau su drauge ir kažkaip pradėjom kalbėt apie piešimą, rašymą... Man visuomet taip būna, kad kai susidomiu kažkokiu dalyku, stengiuos iš visų jėgų jame tobulėti, bet staiga atsiranda žmonių, kurie tą patį daro jei ne geriau, tai bent ryškiau, pastebimiau. Taip buvo jau begalybę laiko. Geriausiai skydavau eilėraščius ir vaidindavau, bet tada atsirado Ignas, su juo juk nepasivaržysi. Visada mėgau piešti, bet dabar tai Sandros svarbiausias pomėgis, ji ketina stot į dailę ir mano piešiniai, su jos palyginus, tokie niekniekiai... Pradėjau grot gitara ir buvau įsitikinus, kad vat tai yra ką noriu daryti laisvalaikiu, nuostabus jausmas, kai savo emocijas gali išreikšti kaip tik nori... Bet po kurio laiko grodama ėmiau jaustis kažkaip..nereikalinga. Nes visiškai nemoku dainuoti, bet noriu, man nepakanka akordų, kad galėčiau jais pasakyti viską, ką jaučiu. O jei dainuoja kažkas kitas, kam aš tik pritariu, tai jau jo jausmai. Šiaip visada per koncertus grodavau su Sandra,bet šiais metais ji pati šiek tiek pramoko (tiesą sakant, jai grot sekasi geriau, nes ji moka ir dainuoti, be ko visi mano kūriniai siaubingai "sausi") ir dalyvavo viena,dar su mano mėgstamiausia daina, tai buvo toks keistas jausmas, kažkokia būsena, kai nori kažką daryti, bet neturi galimybių, lyg norėtum eit, bet neturėtum kojų. Rašymas ilgai buvo viena iš sričių, kur jaučiausi tvirtai, bet pamačiau, kiek yra talentingų žmonių, kurie tuos pačius jausmus sugebna išreikšti lengvai ir subtiliai, palyginus mano sakiniai atrodo grubūs ir gremėzdiški. Ir man visuomet taip, noriu daryti beprotiškai daug, bet negaliu, nes kažko trūksta, atrodo, kad dievas liepė man nutapyti pasaulį,aprūpino daugybe spalvų, bet neįdavė teptuko. Menas išvis man atrodo tobuliausias dalykas pasaulyje, ir kartais būna nesveikai sunku suvokti, kad niekada negalėsiu jo kurti taip, kaip norėčiau pati, nes esu per daug išsibarsčiusi, pasimetusi tarp išraiškos būdų. Bet šiandien su Aist pašnekėjom, ir kažkaip šovė į galva tokia mintis. Nebloga mintis, sakyčiau. Juk koks skirtumas, kaip aš tą meną išreiškiu, jei turiu jį visą viduje. Nebūtinai jausmai turi virsti kūriniu tam, kad jie egzistuotų, ar ne tiesa? Neužfiksuota akimirka kartais būna tobuliausia, nes gali ją prisiminti. O jei kada ir bandysiu kurti, tai labai labai stengsiuos prisiminti, kad turiu išreikšti save ir jei man nepatinka rezultatas, vadinas, telieka tobulėti.

Ką daryt?

Kad ir kaip pavadinimo eilutė sietųsi su kvailiausia pasaulio daina, bet būtent ši frazė šiuo metu atitinka mano gyvenimą. Makedonija, Lenkija ir svajonės išsipildymas, Tėvo gitara, perpildyta vasara, galimybės, kurios suteiks man daugiau šansų ateityje... Eh..


Tavo įdėta daina tobula. Laiško dar nelauk, bijau ką žadėt.

Besitvarkanti gyvenimą Mukas.

...apie patyčias

Šiandien rašysiu kiek keistoka tema. Pabudo kažkokia mano mokytojiška dalis. Nors, kaip tu žinai, vaikų nemėgstu, bet turiu tokį keistai paaiškinamą instinktą gailėti ir rūpintis silpniausiais (Normalios visuomenės individas pašalina silpnesnius, taip įtvirtindamas savo padėtį. Kaži, tai reiškia, kad aš būsiu sunaikinta?). Taigi, šiandien eidama iš mokyklos savo kieme pamačiau būrelį berniukų ir kelias mergaites. Visi berniukai puolė savo klasioką, mergaitės bandė jį gint, bet buvo jo aprėktos. Nežinau, gal todėl, kad kai buvau mažesnė, irgi visokių patyčių būdavo, labai jautriai reaguoju į tokius dalykus, nes dabar žinau, kad galiu kažką dėl to daryt. Bet vat kaip elgtis su žmonėm, kurie nepriima pagalbos, kaip tas berniukas? Kodėl mokyklose nėra kokios nors specialios ugdymo programos, mokymo, kaip reikia gyventi ir atsilaikyti prieš visas patyčias ir žmones, kurie kiekvieną dieną stengiasi sušikti kitų gyvenimus? O paskui tas, kurį užgauliojo, pats norėdamas pasijusti stipriu tęsia tą grandinę. Kažkodėl švietimo sistema labai jau ignoruoja tokį dalyką, kaip realus gyvenimas ir vaikai turi susidarę nuomonę, kad kai užaugs, viskas bus gerai. Nežinau, bent kiek kalbėjau su savo jaunesniais draugais, jei kas iš jų tyčiojasi, tai jie nekreipia dėmesio, nes, kaip patys sako,žino, kad kada nors nebeturės reikalo su tais durneliais ir nėr ko nervintis. Bet visada gyvenime atsiranda durnelių, kurie naudojasi savo padėtim, kad užliptų kitiems ant galvos ir priverstų juos pasijusti silpnais! (čia tokios priešegzamininės mintys, labai jau subjektyvios)
Man rodos, paslapčia vis dar puoselėju viltis kada nors tapti psichologe. O kol kas galvoju, ką čia nuveikus, kad gyvent būtų geriau. Gal turi idėjų? Nes nusibodo žiūrėt, kaip mieli vaikai gauna į kaulus vien dėl to, kad nepritampa. C'mon, kur visų taip šlovinama individualybė?
Gerai, baigiu savo postringavimus apie pasaulio gerinimą (ach, ta frazė primena Masalskį <3). Smarkiai laukiu tavo laiško, ir dar daugybės laiškų, kurių mano paštininkė man vis neatneša (matyt, paskelbė boikotą, nes nusibodo kasryt lipti į penktą aukštą su siuntinukais. Tebūnie).
Tiesa, daug galvojau apie "Cirko direktoriaus dukterį", antrąkart skaitant dar didesnį įspūdį paliko. Tokį piešinuką nupiešiau į tą temą. Žinoma, aš kaip visada nepatenkinta viskuo, ką nupiešiau, bet, ką padarysi. Siunčiu linkėjimų ir lekiu pas draugę skolintis knygų :D Čiau čiau!