...apie patyčias

Šiandien rašysiu kiek keistoka tema. Pabudo kažkokia mano mokytojiška dalis. Nors, kaip tu žinai, vaikų nemėgstu, bet turiu tokį keistai paaiškinamą instinktą gailėti ir rūpintis silpniausiais (Normalios visuomenės individas pašalina silpnesnius, taip įtvirtindamas savo padėtį. Kaži, tai reiškia, kad aš būsiu sunaikinta?). Taigi, šiandien eidama iš mokyklos savo kieme pamačiau būrelį berniukų ir kelias mergaites. Visi berniukai puolė savo klasioką, mergaitės bandė jį gint, bet buvo jo aprėktos. Nežinau, gal todėl, kad kai buvau mažesnė, irgi visokių patyčių būdavo, labai jautriai reaguoju į tokius dalykus, nes dabar žinau, kad galiu kažką dėl to daryt. Bet vat kaip elgtis su žmonėm, kurie nepriima pagalbos, kaip tas berniukas? Kodėl mokyklose nėra kokios nors specialios ugdymo programos, mokymo, kaip reikia gyventi ir atsilaikyti prieš visas patyčias ir žmones, kurie kiekvieną dieną stengiasi sušikti kitų gyvenimus? O paskui tas, kurį užgauliojo, pats norėdamas pasijusti stipriu tęsia tą grandinę. Kažkodėl švietimo sistema labai jau ignoruoja tokį dalyką, kaip realus gyvenimas ir vaikai turi susidarę nuomonę, kad kai užaugs, viskas bus gerai. Nežinau, bent kiek kalbėjau su savo jaunesniais draugais, jei kas iš jų tyčiojasi, tai jie nekreipia dėmesio, nes, kaip patys sako,žino, kad kada nors nebeturės reikalo su tais durneliais ir nėr ko nervintis. Bet visada gyvenime atsiranda durnelių, kurie naudojasi savo padėtim, kad užliptų kitiems ant galvos ir priverstų juos pasijusti silpnais! (čia tokios priešegzamininės mintys, labai jau subjektyvios)
Man rodos, paslapčia vis dar puoselėju viltis kada nors tapti psichologe. O kol kas galvoju, ką čia nuveikus, kad gyvent būtų geriau. Gal turi idėjų? Nes nusibodo žiūrėt, kaip mieli vaikai gauna į kaulus vien dėl to, kad nepritampa. C'mon, kur visų taip šlovinama individualybė?
Gerai, baigiu savo postringavimus apie pasaulio gerinimą (ach, ta frazė primena Masalskį <3). Smarkiai laukiu tavo laiško, ir dar daugybės laiškų, kurių mano paštininkė man vis neatneša (matyt, paskelbė boikotą, nes nusibodo kasryt lipti į penktą aukštą su siuntinukais. Tebūnie).
Tiesa, daug galvojau apie "Cirko direktoriaus dukterį", antrąkart skaitant dar didesnį įspūdį paliko. Tokį piešinuką nupiešiau į tą temą. Žinoma, aš kaip visada nepatenkinta viskuo, ką nupiešiau, bet, ką padarysi. Siunčiu linkėjimų ir lekiu pas draugę skolintis knygų :D Čiau čiau!