Aš nesu linkusi būti labai atvira, nes tada jaučiuosi kažkokia pernelyg lėkšta, bet žinok, labai man patinka, kad galiu su tavim pakalbėti.
Iš esmės tai, aš kažkoks nenaudingas žmogus. Čia sakau tai ne todėl, kad tikiuosi prieštaravimų ar kažko, tiesiog jaučiuosi nenaudinga pati sau.
Diletantė.
Paskutinę savaitę daug apie save sužinojau. Per kažkokią paskaitą kalbėjom apie tai, kas yra diletantas - žmogus, kuris turi paviršutines tam tikros srities žinias, bet apsimeta, kad viską žino. Ir tada pagalvojau, palaukit, čia gi aš. Tiesa ta, kad neišmanau nei teatro, nei filosofijos ar psichologijos, net literatūros, bet į klausimus tiesiog negaliu atsakyti "nežinau". Jei kažkas paklausia ko nors apie rašytoją/knygą/spektaklį, net jei nežinau, sakau taip, kaip man atrodo. Ir kas dieną jaučiuosi vis labiau beviltiškai, nes imu pati tikėt savo tiesom, užkirsdama kelią tam, kad iš tiesų sužinočiau teisingą atsakymą.
Susireikšminus.
Kažkada neseniai skundžiaus, kad man nepatinka, kaip atrodau su akiniais, ir kažkas pasakė "tu čia taip nesusireikšmink".
Va čia tai buvo teisingi žodžiai.
Kai būnu kažkokioj kompanijoj, aš nuolat galvoju, kaip mandaugu elgtis,ką reikia daryti, ką žmonės pagalvos, jei padarysiu vienaip ar kitaip. Kai tu sakei, "dirbtinoka"... Aš pati nuolat jaučiuosi kažkokia ne tokia. Būdama su skirtingais žmonėm susikuriu skirtingą save ir tai tęsias taip seniai, kad net nepamenu, kokia buvau.
Bet esmė tame, kad kažkodėl jaučiu, jei toliau viską paliksiu kaip yra, nužudysiu savo smalsumą, gebėjimą stebėtis ir žavėtis ir tada liks vien žmogus, kuris nieko iki galo neišmano.
Žiauriai bijau nesimokyt, bet dar labiau bijau, kad neišmoksiu gyvenimo.
Retai man taip būna, bet nuolat tas pats, kažkaip iš esmės noriu viską pakeist. Bet susitaikau su kompromisais. Nusikerpu plaukus. Nusiperku nauju batus. Suvalgau kalną ledų ir traškučių. Susirandu naujų draugų ar naują mėgstamą grupę. Kai jau labai labai kažko noriu, nueinu į spektaklį arba Razausko koncertą ir grįžus verkiu, nes kažko labai ilgiuosi, bet nežinau, ar tai egzistuoja.
Kažkaip naivu tikėti, kad pasaulis būna tobulas? Bet ne tobulo jo, o aiškesnio aš noriu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą